Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos

Kaip tai pritaikyti:

× Sudarykite sąlygas grupei pačiai įvertinti savo mokymosi progresą ir rezultatus. Pavyzdžiui, tam galima naudoti savęs ar savo žinių vertinimo klausimynus, suteikti galimybę mažesnėse grupėse aptarti kiekvieno grupės dalyvio rezultatus.

× Pagirkite, įvertinkite dalyvių pastangas ir rezultatus. Iš anksto pagalvokite, kaip tą padarysite. Būkite konstruktyvūs – negirkite bet ko už bet ką ir bet kaip. Giriamas žmogus turi jausti pagyrimo vertę – žinoti, už ką yra minimas geruoju.

× Skatinkite dalyvius pasidžiaugti tobulėjimo rezultatais ir džiaukitės kartu su jais. Neskubėkite pasibaigus užsiėmimui palikti auditorijos. Galbūt vienas ar kitas žmogus norės šiek tiek pasišnekučiuoti, o tai gera proga kurį nors paskatinti asmeniškai.

Turiniui svarbi forma

Suaugusiųjų mokymuisi yra svarbi mokymo metodų įvairovė. Skirtingiems žmonėms reikalingi skirtingi informacijos perdavimo ir priėmimo būdai, t. y. skirtingi mokymo metodai. Naudokite keletą skirtingų metodų, taip besimokantieji galės atrasti ir pasinaudoti būtent tuo, kuris jiems bus priimtiniausias. Ko gero, niekada nesudarysite tokios programos, kad jūsų naudojami metodai tenkintų visus dalyvaujančius. Nesikrimskite, tai nebūtinai yra jūsų kaltė. Jūs dirbate su gyvais žmonėmis, kurie turi įvairių ir nebūtinai jums žinomų poreikių. Geriausia, ką galite padaryti, tai pasitelkti ne atskirus metodus, bet pagalvoti, kaip sudarysite jų įvairovę ir tarpusavio darną. Pavyzdžiui, šalia įprastų darbo su grupe būdų labai rekomenduojame naudoti garso ir vaizdo priemones, taip pat interaktyvias užduotis, kurios suteiks galimybę dalyviams labiau įsitraukti į mokymosi procesą.

Kaip tai pritaikyti:

× Sudarydami programą jos formai skirkite ne mažiau dėmesio negu turiniui. Žmonės dažniau įsimena, kaip tai vyko, negu kas vyko.

× Norėdami iliustruoti tai, kas svarbiausia, naudokite ne tik kalbą, bet ir įvairius vaizdus. Tai gali būti nuotraukos, grafikai, kitokie piešiniai ar net specialūs daiktai.

× Daug vertės gali sukurti įvairūs simuliaciniai žaidimai, interaktyvūs pranešimai, pasiskirstymas vaidmenimis, gyvos diskusijos, debatai ir kitokie įtraukiantys metodai.

Informacijos priėmimo būdai

Svarbu žinias pateikti taip, kad kiekvienas besimokantysis galėtų jas suprasti jam priimtiniausiu būdu. Informacija priimama trimis būdais:

× vaizdu;

× garsu;

× fiziniu potyriu (pavyzdžiui, prisilietimu, uosle, skoniu).

Nuo to, kaip informacija mums pateikiama, priklauso ir mokymosi efektyvumas. Geriausiai mokomasi tuomet, kai žmogus turi galimybę informaciją gauti ir priimti jam tinkamiausiu būdu. Pagal tai, koks būdas kiekvienam žmogui yra priimtiniausias, visus žmones galima suskirstyti į tris grupes: vizualus, audialus ir kinestetikus.

Vizualai

Vizualai geriausiai priima ir įsimena informaciją, pateikiamą vaizdu.

Žmonės, kurie linkę informaciją priimti ir mokytis regimuoju būdu, mėgsta mokytis rašydami ir skaitydami. Jiems yra svarbu, jog informacijos šaltinis būtų vaizdinis: tekstas, paveikslas, grafikas, diagrama ir pan. Tokie žmonės gali įsiminti, išmokti ir suprasti vaizdinę informaciją, pavyzdžiui, tekstą, vaizdus. Jie prisimena, kas buvo užrašyta ar pavaizduota netgi tada, kai jau nebemato to vaizdo. Jiems patinka užsirašyti pagrindines mintis, pastabas, nurodymus. Vizualai geriau išlaiko dėmesį, jeigu gali matyti svarbiausius dalykus, kurių mokosi.

Kaip tinkamai tai panaudoti?

× Rengdami mokymo medžiagą ir pranešimus naudokite grafikus, diagramas, vaizdinius, tekstą ar kitas panašias priemones.

× Pateikite apibrėžimus tekstu ar vaizdu, leiskite dalyviams patiems piešti ir kurti įvairius planus (veiksmų, procesų, eigos, mokymosi ir pan.).

× Suteikite galimybę dalyviams susipažinti su dalijamąja medžiaga, leiskite jiems ją peržvelgti. Palikite pakankamai laisvos vietos užrašams.

× Siekdami atkreipti dėmesį į norimus dalykus, užrašykite pagrindinius klausimus, programos turinį, eigą ar kitus svarbius dalykus, kad visi galėtų nuolat juos matyti.

× Nuolat akcentuokite ir raginkite grupės narius užsirašyti svarbiausius dalykus.

× Naudokite įvairias spalvas ir formas. Tegu vaizdiniai būna spalvoti, tekstas papildytas paveikslėliais, grafikais, nuotraukomis ir kitais vaizdais.

Audialai

Žmonės, kurie geriausiai priima ir įsimena informaciją pateikiamą garsu, vadinami audialais.

Tokie žmonės informaciją geriausiai priima klausydami, jie linkę kalbėtis su savimi, judina lūpas ir skaito garsiai. Tokiems žmonėms gali būti sunku priimti informaciją, kuri pateikiama raštu ar vaizdu. Geresnių mokymosi rezultatų jie pasiekia, kai informacijos šaltinis yra garsinis. Pavyzdžiui, tokiems žmonėms svarbu sudaryti galimybę aptarti klausimus su kolega. Taip pat ne mažiau svarbu, kaip medžiagą pristato pats konsultantas. Audialams svarbus kalbos tempas, tonas ir struktūra.

Kaip tinkamai tai panaudoti?

× Naują informaciją pradėkite dėstyti nuo trumpo paaiškinimo apie tai, ką ketinate pasakyti ir kaip viskas vyks. Apibendrindami trumpai paaiškinkite, ką, dėstydami programą, darėte ir ką darė grupė. Sau taikykite tokį principą: a) pasakyk, ką jiems ketini pasakyti, b) pasakyk tai c) pakartok, ką jiems ką tik pasakei.

× Sudarykite sąlygas diskusijoms, aptarimui. Naudokite „girdimas“ užduotis. Leiskite dalyviams klausyti, klausti ir kalbėti.

× Klauskite dalyvių, ką jie suprato ar išmoko, kas jiems liko neaišku. Leiskite jiems patiems garsiai pasakyti savo mintis. Taip jie geriau jas supras.

× Nevenkite dialogų, pokalbių, pasikartojančių temų.

Kinestetikai

Žmonės, kurie geriausiai informaciją priima ir įsimena veikdami, vadinami kinestetikais.

Kinestetikai informaciją geriausiai priima per lytėjimą ir judesį. Tokie žmonės yra linkę greitai prarasti dėmesį, jeigu nėra išorinių stimulų ar judėjimo arba jų yra per mažai. Klausydamiesi paskaitos ar seminaro, jie gali norėti rašytis vien tam, kad judėtų ranka. Skaitydami jie iš pradžių peržvelgia turimą medžiagą, o tik tada susikoncentruoja ties detalėmis. Dažniausiai jie naudoja įvairius skirtingų spalvų rašiklius. Jie lengvai prisimena įvykius ir gali puikiai papasakoti konkrečius jausmus, pojūčius. Mokymosi procese jiems svarbus yra veiksmas, judesys ir fizinis kontaktas. Jie gerai įsimena informaciją, jeigu ji susijusi su tikrais fiziniais daiktais, pavyzdžiui, atliekant eksperimentus ar demonstracijas.

Kaip tinkamai tai panaudoti?

× Naudokite užduotis, kurios leis mokymų dalyviams judėti.

× Naudokite įvairius daiktus ir leiskite muziką, jei tai netrukdo kitiems. Muzikos garsai ar kontaktas su fiziniais daiktais (pavyzdžiui, liečiant daiktus, mokomąsias priemones ir t. t.) gali sukelti tam tikrų pojūčių, dėl kurių jie imliau priims informaciją.

× Leiskite dalyviams patiems perteikti informaciją jiems priimtinais būdais, kuriems reikėtų judesio (pavyzdžiui, perrašymas ant didelių lapų, situacijų vaidinimas ir pan.).

× Galite naudoti įvairias kvapnias priemones, skirtingas medžiagas, pavyzdžiui, metalą, medį, plastiką ir pan.

Kodėl tai svarbu?

Dažniausiai vienas kuris informacijos priėmimo būdas yra vyraujantis, toks, kuris kiekvienam žmogui yra tinkamiausias. Kiekvienam konsultantui, dirbančiam su auditorija, svarbu suprasti šiuos skirtingus informacijos priėmimo būdus ir juos tinkamai panaudoti. Neapsigaukite – jeigu jūs pats geriausiai informaciją priimate vaizdu, tai dar nereiškia, kad ir kiti tą pačią informaciją geriausiai priims tokia forma, kuri jums atrodo tinkamiausia.

Tarkime, konsultantui, kuris yra audialas (taigi informaciją geriausiai priima ir įsimena garsu) reikia pristatyti finansinę organizacijos padėtį. Jeigu toks pranešėjas nesupras, kad kitiems žmonėms yra svarbiau pamatyti, o ne tik išgirsti, jis darys klaidą skaitydamas pranešimą – visus skaičius, faktus ir argumentus pateikdamas tik žodžiu (garsu).

Žinoma, tikriausiai prieš užsiėmimus netirsite, koks informacijos priėmimo tipas yra būdingas jūsų grupei. Todėl mes patariame pateikti informaciją visais trimis būdais, kuriuos jau aprašėme: garsu, vaizdu, judesiu ir fiziniu kontaktu. Derinkite juos tarpusavyje ir stebėkite grupės reakcijas. Pavyzdžiui, tą pačią informaciją galite papasakoti surimavę žodžius, parinkę specialų paveikslėlį ar ją pateikę tik tuomet, kai visi dalyviai persėda nuo kėdžių ant žemės. Žongliruokite šiais būdais, keiskite juos vienas kitu.

Mokymosi stiliai

Peteris Honey ir Alanas Mumfordas išplėtojo D. Kolbo mokymosi ciklą (Honey ir Mumford, 1989). Atsižvelgdami į tai, koks mokymosi stilius būdingas, jie išskyrė keturis žmonių tipus:

a) Aktyvisto,

b) Mąstytojo,

c) Teoretiko,

d) Pragmatiko.

Anot autorių, kiekvienam žmogui būdingi du ar vienas labiau išreikšti mokymosi stiliai. Jie pasiūlė klausimyną, pagal kurį žmogus gali nusistatyti, kuris jo mokymosi stilius vyrauja.

Toliau apibūdiname kiekvieną žmonių tipą pagal jų mokymosi stilių ir pateikiame praktinių įžvalgų apie tai, kokiose situacijose kiekvieno stiliaus atstovai gali mokytis geriausiai ir kada mokytis jiems yra sunkiausia.

Aktyvistai

Aktyvistams patinka dalyvauti ir veikti, t. y. daryti. Jie dažniausiai būna drąsūs, aktyvūs ir noriai įsitraukia į praktinę veiklą. Šie žmonės mėgaujasi pačiu veikimu, tačiau naujos veiklos jiems gana greitai pabosta. Aktyvistai paprastai pirmiau atlieka veiksmą, o tik paskui galvoja, ko iš to galima išmokti. Jei šie žmonės mokytųsi važiuoti dviračiu, jie pirmiau pabandytų važiuoti. Greičiausiai jie neišlaikytų pusiausvyros ir nukristų, tačiau toks yra jų mokymosi būdas.

Aktyvistai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× turi galimybę tiesiogiai aktyviai dalyvauti;

× kartu su kitais dalyvauja vaidmenų žaidimuose, simuliacijose, atlieka įvairias užduotis;

× veda diskusijas;

× susiduria su rimtomis problemomis, kurias reikia išspręsti, t. y. kai būna pačiame veiksmo ir įvykių centre.

Aktyvistai mokosi prasčiau, kai:

× klauso teorinių paskaitų ar informacijos pateikimo žodžiu;

× patys rašo, skaito ar apmąsto;

× analizuoja ir vertina duomenis ar informaciją;

× turi vadovautis tiksliomis instrukcijomis;

× turi dirbti individualiai.

Mąstytojai

Reflektyvūs, į mąstymą linkę asmenys viską mėgsta stebėti iš šono, iš kitos perspektyvos. Jie renka ir analizuoja įvairius duomenis, kad prieš darydami išvadas, galėtų šiuos duomenis apsvarstyti. Savo nuomonę jie pateikia tik tada, kai gerai apgalvoja visą turimą informaciją. Norėdami išmokti važiuoti dviračiu, šie žmonės greičiausiai norėtų perskaityti viską, kas susiję su dviračiais. Pirmiausia jie ieškotų dviračio instrukcijos ir, tik ją kruopščiai išstudijavę, imtųsi bandyti minti pedalus.

Mąstytojai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× stebi kitus ir aplink vykstančius procesus;

× vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas įvyko ir ko išmoko;

× nėra griežtų darbo atlikimo terminų.

Mąstytojai mokosi prasčiau, kai:

× yra įtraukti į greitą veiklą, patys aktyviai dalyvauja ir būna lyderiais;

× atlieka užduotis, kurioms neskiriamas pasiruošimo laikas;

× yra spaudžiami terminų ir suvaržyti tikslių nurodymų.

Teoretikai

Teoretikai sistemingai jungia informaciją ir jau turimus, žinomus modelius bei sistemas, integruoja naujas žinias į esamas. Informaciją jie linkę analizuoti tam tikrais etapais. Jiems labai svarbi loginė seka, racionalumas ir tarpusavio susietumas. Teoretikai dažnai būna analitiški ir yra linkę įvykius ir informaciją vertinti objektyviai, atsiribodami nuo emocijų ir subjektyvumo. Jei teoretikas norėtų išmokti važiuoti dviračiu, gali būti, kad jis net nesėstų ant dviračio. Toks žmogus galvotų apie važiavimo dviračiu prasmę.

Teoretikai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× turi panaudoti savo įgūdžius spręsdami kompleksines užduotis;

× yra aiškus užduoties tikslas;

× susiduria su įdomiomis sąvokomis, modeliais ir idėjomis;

× dalykus analizuoja ir vertina sistemiškai, struktūriškai ir ieško sąsajų tarp skirtingų dalykų.

Teoretikai mokosi prasčiau, kai:

× turi įsitraukti į situacijas, kuriose vyrauja emocijos;

× nėra aiškus mokymų ar užduočių tikslas ir struktūra;

× užduotys ir veikla nėra susieta su teorijomis, modeliais ar bendrais principais;

× jie yra tarp labai skirtingų žmonių.

Pragmatikai

Pragmatikai yra linkę išbandyti įvairius dalykus. Jie siekia išmokti naujų dalykų, kuriuos galėtų tiesiogiai pritaikyti savo kasdienėje veikloje. Jiems nepatinka ilgos teorinės diskusijos, analizės ir argumentai. Jiems reikia to, ką jie galėtų praktiškai pritaikyti. Visa kita jiems neaktualu ir neįdomu. Kad išmoktų važiuoti dviračiu, pragmatikai susirastų gerą pavyzdį arba apsilankytų trumpuose kursuose: Dešimt žingsnių, kaip išmokti važiuoti dviračiu.

Pragmatikai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× aiškiai supranta sąsajas tarp mokymosi dalykų ir realaus jų panaudojimo savo kasdienėje veikloje;

× gali praktiškai išbandyti naujus dalykus ir gauti grįžtamąjį ryšį;

× labai aiškiai suvokia tiesioginę mokymosi rezultatų naudą;

× mato gerą pavyzdį, kaip reikėtų daryti.

Pragmatikai mokosi prasčiau, kai:

× nėra aiškios mokymosi rezultatų naudos ir praktinio pritaikymo;

× nėra aiškių gairių ar nurodymų, kaip ir ką daryti, ar galimybių pabandyti pritaikyti;

× mokymasis yra tik teorinis ir nėra susietas su tikromis, praktinėmis situacijomis.

Kad galėtumėte prisitaikyti prie kitų žmonių mokymosi stiliaus, turite žinoti, koks yra jūsų pačių mokymosi stilius. Taip atversite sau daugiau galimybių mokytis ir nepadarysite klaidų mokydami kitus žmones. Pavyzdžiui, jei jūs geriau išmokstate veikdami, gali būti, kad į savo programą įtrauksite užduočių, kurioms atlikti reikia daugiau veiksmo. Nenustebkite, jei užsiėmimų pabaigoje kas nors pasakys jums, kad pasigedo užduočių aptarimo, o keli žmonės net jautėsi prastai, nes per prievartą buvo skatinami įsitraukti į jiems neįprastas veiklas.

Jūsų užduotis sudaryti tokią programą, kad ji atitiktų skirtingus mokymosi stilius turinčių žmonių poreikius. Tai galima pasiekti naudojant skirtingus metodus, pavyzdžiui, derinti pateikiamą teorinę medžiagą ir praktines užduotis. Sudarydami programą turite skirti laiko ir individualiam apmąstymui, ir bendram veikimui kartu. Geriausias mokymų dalyvių komplimentas, kurio turėtumėte siekti, būtų toks: teorinė medžiaga ir praktinės užduotys puikiai derėjo; buvo įdomu ir dalyvauti, ir stebėti, kaip dalyvauja kiti; užteko laiko ir diskusijoms, ir praktikai.

Pradėti ten, kur jie yra

Mokymosi procesą galime iliustruoti kaip dėlionės rinkimą. Paprastai rinkdami dėlionę pasirenkame vietą, nuo kurios norime pradėti. Tuomet ieškome tų detalių, kurios yra labiausiai panašios į tas, kurias jau esame radę ir sujungę. Ieškodami reikalingų dėlionės dalelių, kitų visai nepastebime ar ignoruojame. Pavyzdžiui, jeigu ieškome dangaus spalvos detalių, kitos – žolės, miško ar žemės – detalės mums bus nesvarbios. Praleisime jas ir ieškosime toliau to, ką galime pridėti prie jau turimo dangaus gabalėlio. Taigi mūsų paieška priklausys nuo susitelkimo vietos.

Mokymosi procesas yra labai panašus. Kiekvieno žmogaus susitelkimo vieta yra skirtinga. Visi dalyviai tuo pačiu momentu gali ieškoti skirtingų detalių. Įsivaizduokime tokią situaciją, kai kas nors jums siūlo atkreipti dėmesį ir primygtinai įvairiais būdais bando parodyti, kaip svarbu yra pamatyti skirtingus žalios spalvos atspalvius, žalios spalvos intensyvumo kitimą ir pan. Bet juk jūs ieškote dangaus spalvos detalių! Ir jums kol kas visai nerūpi žalia.

Lygiai taip pat gali nutikti ir mokantis. Konsultanto akcentuojami, jo manymu, svarbūs dalykai gali būti visai ne tai, ko besimokantis asmuo šiuo metu ieško. Tad konsultanto užduotis – pirmiausia ištirti, ties kuria „dėlionės“ vieta susitelkė kiekvienas grupės dalyvis. Atradus dalyvių susitelkimo vietas grupei galima pasiūlyti reikalingiausias detales. Kai kiekvienas dalyvis pasibaigus užsiėmimui bus išplėtęs savo turimą paveikslo gabalėlį, grupės mokymąsi bus galima vadinti sėkmingu. Suprantama, visus grupės poreikius patenkinti sudėtinga, tačiau tai padaryti padeda stabtelėjimas ir įsiklausymas į tai, kas konkrečiu metu rūpi kiekvienam dalyviui, dėmesio parodymas.

Mindaugo atvejis

Kartą vedžiau mokymus apie laiko planavimą.

Paprastai klausdamas, ko tikitės iš šios dienos, beveik visada sulaukiu abstrakčių atsakymų, pavyzdžiui, kaip tinkamai planuoti savo laiką ar kaip visur suspėti? Sulaukęs tokių klausimų visada stengiuosi į juos atsakyti. Tą kartą nusprendžiau atsakomybę už mokymosi rezultatus perduoti patiems dalyviams. Užuot paprašęs jų bendrai įvardyti savo lūkesčius, nurodžiau labai tiksliai ir konkrečiai užrašyti po tris klausimus. Dauguma žmonių teigė, jog tokių klausimų turi daugiau nei tris ir visus juos norėtų užduoti. Tačiau aš nenusileidau – trys klausimai ir ne daugiau. Jeigu mes bandytume per vieną dieną atsakyti į visus klausimus, tuomet, ko gero, neatsakytume nė į vieną klausimą.

Pasakiau, jog į visų dalyvių klausimus šiandien tikrai bus atsakyta, tačiau aš atsakymų neakcentuosiu ir nepabrėšiu. Susitarėme, jog dalyvių užduotis bus tiesiog visos dienos metu ieškoti laukiamų atsakymų patiems. Dienos pabaigoje sutarėme aptarti, ar visi išgirdo savo atsakymus. Dėstydamas kartkartėmis skirdavau kelias minutes dalyviams pamąstyti ir užsirašyti kylančias mintis.

Kaip ir žadėjome, pabaigoje aptarėme, ar visi dalyviai gavo atsakymus į savo klausimus, kuriuos buvo užrašę. Daugiau kaip 80 proc. klausimų buvo atsakyti. Į juos atsakiau ne aš, o patys dalyviai. Tie, kurie negavo atsakymų į savo klausimus, suprato, kad jų klausimų formuluotė buvo netinkama, tad norėdami rasti jiems reikiamus atsakymus, jie turi performuluoti savo klausimus.

Mane nustebino tai, jog daugelio atsakymų į dalyvių iškeltus klausimus aš tiesiogiai neįvardijau. Apie kai kuriuos dalyvių atradimus mokymų metu apskritai buvo mažai kalbėta. Tačiau dalyviai surado tai, ko ieškojo, nes patys prisiėmė už tai atsakomybę. Patys nustatė vadinamąją susitelkimo vietą, pasirinko atskaitos tašką, numatė, ko ieškos, ir tai rado patys.

Konsultanto stilius

Kiekvienas konsultantas ar kitas su grupe jos tobulėjimo tikslais dirbantis specialistas turi tam tikrų asmenybės bruožų ir savybių, kurios nusako jo asmeninį darbo su grupe stilių. Šiuo atveju vartojame žodį stilius, reiškiantį unikalų konsultanto būdą padėti žmonėms mokytis.

Kito konsultanto stiliaus kopijavimas gali būti klaida, net jeigu jis yra jums autoritetas. Sutikę kokį žmogų ir susižavėję jo elgesio maniera, kalbėjimo būdu, minčių reiškimo forma ir kitomis savybėmis, kartais nejučia imame jį kopijuoti – stengiamės atkartoti tai, ką daro tas žmogus. Kito žmogaus stiliumi užsikrečiame labai lengvai. Tačiau jei kopijuosite jums svetimą darbo būdą, grupei gali kilti dirbtinumo arba netikrumo pojūtis, nes darysite tai, kas jums nebūdinga. Todėl mes siūlome suprasti savo, kaip konsultanto, unikalumą ir jį kurti panaudojant savo asmenines stiprybes.

Kad sukurtumėte savo darbo stilių, galite vadovautis šiais principais:

× Išskirkite savo asmenines savybes. Programą ir reikalingą jai medžiagą parenkite taip, kad galėtumėte atskleisti geriausias savo savybes. Pamatykite tai, kas jums tiesiog gerai pavyksta. Analizuokite, kodėl jums tai pavyksta. Greičiausiai tai yra prigimtinis jūsų bruožas, kurį pastiprinę galite duoti nemažai naudos sau ir grupei. Pavyzdžiui, jei kiti giria jūsų humoro jausmą, nesikuklinkite ir panaudokite jį dirbdami su grupe.

× Eksperimentuokite. Stenkitės nuolat įtraukti į savo darbą naujus būdus ir metodus, stebėkite, kaip tai veikia grupės dalyvius. Vertinkite savo ir dalyvių savijautą bei reakcijas. Pavyzdžiui, jei įprastai naudojate skaidres (jos suteikia programai struktūrą), pabandykite išsiversti be jų. Galbūt atrasite, jog jūsų gyvas ir natūralus bendravimas su grupe yra vertingesnis nei formalus medžiagos perteikimas.

× Vertinkite grįžtamąjį ryšį. Leiskite grupei, jūsų kolegoms ir aplinkiniams suteikti jums grįžtamąjį ryšį apie jūsų veiklą. Analizuokite gautą informaciją ir ja vadovaukitės. Pavyzdžiui, į užsiėmimus galite pakviesti kolegą, kuris stebės jūsų darbą ir vėliau pateiks jums gerų patarimų, kaip galėtumėte pagerinti savo darbą.

× Jūsų stilius turi būti jumspriimtinas. Neperlenkite lazdos. Jei matote, kad tam tikri mokymo būdai smarkiai prieštarauja jūsų stiliui, geriau jų atsisakykite. Pavyzdžiui, jei netikite tam tikros veiklos arba tam tikrų užduočių nauda, jei jums asmeniškai nepriimtina jų forma, rinkitės kitokias veiklas, kitokias užduotis. Kitaip grupė nepriims šių užduočių, jaus, kad dirbate be ugnelės.

Apibendrinimas

Suaugusiųjų mokymasis yra kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi daug veiksnių:

× Mokymosi rezultatų sąsajos su kasdiene praktine veikla: mokymų dalyviai turi aiškiai suprasti, kaip ir kur jie galės pritaikyti tai, ką išmoko.

× Mokymosi poreikis: mokymasis turi būti orientuotas į grupės dalyvių problemų sprendimą.

× Būtinybė patiems valdyti mokymosi procesą (mokymosi kryptį, planą ir tempą, įsivertinimą): suaugusieji turi turėti galimybę patys nuspręsti, ko jie nori mokytis, kaip intensyviai, patys vertinti savo mokymosi procesą ir rezultatus.

× Ankstesnė patirtis: suaugusiųjų patirtis gali patvirtinti arba paneigti naują informaciją, todėl į jų patirtį reikia atsižvelgti. Taip pat reikia padėti jiems priimti naujus dalykus taip, kad šiuos dalykus jie galėtų pritaikyti tiesioginėje savo veikloje.

× Mokymosi aplinka: mokymosi aplinka turi būti neformali, patikima ir saugi.

× Informacijos priėmimo būdai: kiekvienas žmogus informaciją priima savaip, todėl būtini skirtingi informacijos perteikimo būdai (pavyzdžiui, vaizdu, garsu, kitais pojūčiais).

× Skirtingi mokymosi stiliai: kiekvieno žmogaus mokymosi stilius yra skirtingas, todėl mokymosi procese yra svarbu užtikrinti, jog kiekvienas galėtų mokytis pagal savo mokymosi stilių.

Apibendrinamieji klausimai:

• Ar yra žinomi grupės dalyvių mokymosi poreikiai ir jų priežastys?

• Ar programa yra pritaikyta skirtingą mokymosi stilių turintiems asmenims?

• Ar mokymosi aplinka yra palaikanti (neformali, saugi, patogi)?

• Ar naudojami skirtingi mokymo metodai?

• Ar informacija perteikiama skirtingais būdais (garsu, vaizdu ir kitais pojūčiais)?

• Ar grupės dalyviai turi galimybę patys rinktis mokymosi kryptį, greitį ir formą?

• Ar yra sudarytos galimybės dalytis patirtimi ir bendrauti su kitais grupės dalyviais?

• Ar yra sudarytos galimybės įvertinti mokymosi rezultatus ir suplanuoti jų pritaikymą praktinėje veikloje?

• Ar yra užtikrintas grupės dalyvių palaikymas programos metu?

• Ar yra suplanuotas (numatytas) grupės dalyvių palaikymas pasibaigus užsiėmimams?

• Ar sudarytos galimybės dalyviams patiems suplanuoti norimus pokyčius?